nepagalėti

nepagalė́ti, nepagãli (nepàgali), -ė́jo intr. nesveikuoti, sirginėti: Aš šiandiej kažin ko nepagaliù Slm. Tavo tėvas jau nebepàgali Sr. | refl.: Ot po ligos nebepasìgali, kaip pirmiau būdavo, ir gana Ds.